Pogimdyminė depresija – kai po gimdymo džiaugsmas neateina

Visi aplinkui sako, kad vaiko gimimas yra laimingiausias tavo gyvenimo laikas. Giminės siunčia sveikinimus, draugės klausia, ar jau atsigauni po truputį. O iš tiesų tu kartais pagauni save išgyvenant tuštumą, nerimą, nepaaiškinamas ašaras tuo metu, kai sėdi vidury nakties su kūdikiu ant rankų.

Jei tai skamba pažįstamai, pirmiausia noriu, kad žinotum vieną dalyką. Tu nesi bloga mama. Ir tu tikrai ne viena.

Nuotaikos svyravimai po gimdymo yra labai dažni. Kartais jie praeina patys per kelias dienas. O kartais virsta kažkuo sunkesniu, kam reikia daugiau dėmesio ir pagalbos. Apie tai verta kalbėti atvirai ir be gėdos.

Ši informacija skirta bendram supratimui ir nepakeičia gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacijos. Jei tau sunku, kreipkis į savo šeimos gydytoją.

Kas yra pogimdyminė depresija

Pogimdyminė depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo.

Pogimdyminė depresija nėra charakterio silpnumas ir juo labiau nėra tavo kaltė. Taip pat tai nėra ženklas, kad nemyli savo vaiko. Depresija yra sveikatos būklė kurią svarbu atpažinti ir ieškoti sau tinkamo būdo ir tempo ją įveikti.

Pogimdyminė depresija paliečia nemažą dalį naujų mamų. Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug vieną iš dešimties ar net dažniau. Tai reiškia, kad tavo aplinkoje tikrai yra moterų, kurios išgyveno tą patį. Tiesiog apie tai vis dar kalbama per mažai.

Baby blues ar depresija

Daugelis mamų per pirmąsias dienas po gimdymo patiria vadinamąjį baby blues. Tai labai dažna ir paprastai laikina būsena. Ją sukelia staigūs hormonų pokyčiai, nuovargis ir didžiulis gyvenimo pasikeitimas.

Baby blues dažniausiai

• prasideda per pirmąsias kelias dienas po gimdymo
• pasireiškia verksmingumu, jautrumu, irzlumu ir stipria nuotaikų kaita
• trunka nuo kelių dienų iki maždaug dviejų savaičių
• praeina savaime, kai daugiau pailsi ir sulauki palaikymo

Pogimdyminė depresija dažniausiai

• tęsiasi ilgiau nei dvi savaites
• būna intensyvesnė ir trukdo kasdieniam gyvenimui
• gali prasidėti ne iškart, o po kelių savaičių ar mėnesių
• nepraeina vien pailsėjus

Paprasčiau tariant, baby blues yra kaip trumpas lietus. Depresija labiau primena ilgai užsitęsusį rūką. Jei jauti, kad nuotaika po gimdymo negerėja, o savaitėms bėgant tik sunkėja, tai svarbus signalas.

Pogimdyminės depresijos požymiai

Kiekviena moteris depresiją išgyvena savaip. Kai kurios nuolat verkia. Kitos jaučiasi tarsi atšalusios ir beveik nieko nejaučia. Štai dažniausi ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

• nuolatinis liūdesys ar tuštuma didžiąją dienos dalį
• sunku patirti džiaugsmą, pvz. anksčiau džiuginę dalykai dabar nebekelia šio jausmo
• stiprus nerimas, baimė ar panikos priepuoliai
• jausmas, kad esi bloga mama ar nesusitvarkai
• kaltė, gėda, beviltiškumas
• sunku užmigti net tada, kai kūdikis miega, arba atvirkščiai, nuolat norisi miegoti
• apetito pokyčiai
• sunku susikaupti ar priimti paprastus sprendimus
• atsitraukimas nuo artimųjų ir draugų
• sunku užmegzti ryšį su kūdikiu
• irzlumas ar pykčio protrūkiai

Kai kurios mamos patiria ir įkyrias, gąsdinančias mintis. Pavyzdžiui, kad kūdikiui gali kažkas nutikti. Tokios mintys labai baugina, bet jos dažnos ir savaime nereiškia, kad tu kam nors pakenksi. Apie jas verta pasikalbėti su specialistu, nes jam tai gerai pažįstama tema.

Kodėl taip nutinka

Vienos priežasties nėra. Dažniausiai susipina keli dalykai.

• staigūs hormonų pokyčiai po gimdymo
• lėtinis miego trūkumas
• sudėtingas gimdymas ar sveikatos komplikacijos
• anksčiau patirta depresija ar nerimas
• mažas artimųjų palaikymas
• finansiniai rūpesčiai ar įtempti santykiai
• dideli lūkesčiai sau ir spaudimas būti tobula

Svarbu suprasti, kad depresija gali paliesti bet kurią mamą. Net ir tą, kuri labai laukė vaikelio, turi mylintį partnerį ir „viską, ko reikia“. Ji nesirenka pagal tai, kiek esi stipri ar dėkinga.

Kaip pradėti pokalbį su gydytoju

Kartais sunkiausia yra pradėti. Jei nežinai, ką sakyti, gali tiesiog prisipažinti „man po gimdymo labai sunku ir aš nesijaučiu savimi“. Tokio sakinio visiškai užtenka. Prieš vizitą gali užsirašyti kelis dalykus.

• kada pastebėjai pokyčius
• kaip miegi ir valgai
• kas tave labiausiai neramina
• ar anksčiau buvo panašių laikotarpių

Jei jauti, kad eiti pas gydytoją vienai yra per sunku, drauge pasiimk partnerį ar artimą žmogų. Jis gali padėti prisiminti, ką konsultacijos metu pasakė gydytojas.

Kada kreiptis pagalbos

Atsakymas paprastas. Kuo anksčiau, tuo geriau. Nereikia laukti, kol būsena pasidarys nebepakeliama. Kada kreiptis pagalbos, lemia ne tai, ar tavo būsena „pakankamai bloga“, o tai, ar tau sunku.

Pasikalbėk su savo šeimos gydytoju, ginekologu ar akušere, jei

• prasta nuotaika tęsiasi ilgiau nei dvi savaites
• jautiesi vis blogiau, o ne geriau
• sunku pasirūpinti savimi ar kūdikiu
• nerimas ar liūdesys trukdo valgyti, miegoti, bendrauti

Gydytojas išklausys, užduos kelis klausimus ir padės suprasti, kokia pagalba tau tinkamiausia. Tai gali būti pokalbiai su psichologu, psichoterapija ar kitas gydymas, kurį parinks specialistas. Jei žindai, būtinai apie tai pasakyk, kad gydymas būtų parinktas atsižvelgiant ir į tai.

Kada reikia skubios pagalbos

Jei kyla minčių pakenkti sau ar kūdikiui, jauti, kad nebegali savęs kontroliuoti, ar matai ir girdi tai, ko kiti nemato, nelauk. Skambink 112 arba skubiai kreipkis į artimiausią ligoninės priimamąjį. Emocinės paramos gali sulaukti ir paskambinusi į Vilties liniją numeriu 116 123 arba Pagalbos moterims liniją telefonu 0 800 66366.

Kreiptis pagalbos yra svarbus žingsnis rūpinantis tiek savimi, tiek savo vaiku. Gebėjimas kreiptis pagalbos yra tavo stiprybės požymis.

Ką gali daryti partneris?

Partneris dažnai pirmasis pastebi, kad vaiko mama jaučiasi ir elgiasi kitaip nei visada. Nepaisant to, partneris ne visada žino, ką daryti. Jei esi šalia naujos mamos, štai kelios idėjos apie tai, kas svarbu vaiko mamai:

• Klausykis be vertinimo. Nereikia taisyti jausmų ar sakyti „susiimk“. Užtenka būti šalia ir pasakyti, kad suprantama, jog sunku.
• Perimk dalį naktų su vaiku. Net kelios valandos nepertraukiamo miego gali labai padėti mamai jaustis geriau.
• Rūpinkis buitimi. Maistas, skalbiniai, apsipirkimas. Mažiau darbų mamai reiškia daugiau jėgų jai.
• Paskatink kreiptis pagalbos. Pasiūlyk kartu užsiregistruoti pas gydytoją ar nueiti kartu.
• Saugok ją nuo spaudimo: ribok svečių srautą ir patarimų lavinas (jei mamai to per daug).
• Pasirūpink ir savimi. Prislėgtą nuotaiką po vaiko gimimo gali patirti ir tėčiai. Jei jauti, kad tau pačiam sunku, apie tai taip pat verta kalbėti tiek su partnere, tiek su specialistu.

Kartais geriausia, ką gali pasakyti, yra paprasta frazė. „Tu nesi viena. Mes tai išspręsime kartu.“

Kaip pasirūpinti savimi kasdien

Rūpinimasis savimi nepakeičia gydymo. Bet jis gali tapti svarbia atrama. Mama po gimdymo taip pat yra žmogus, kuriam reikia poilsio, maisto ir šilumos.

• Ilsėkis, kai tik gali, ir priimk pagalbą, kai ji siūloma.
• Valgyk reguliariai, net jei tai tik paprastas sumuštinis.
• Išeik į lauką. Trumpas pasivaikščiojimas su vežimėliu kartais pakeičia visą dieną.
• Kalbėkis su kitomis mamomis. Bendraminčių grupės padeda suprasti, kad nesi viena.
• Nelygink savęs su nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Ten retai rodomos bemiegės naktys ir ašaros.
• Džiaukis mažomis pergalėmis. Išgerti arbatos puodelį, kol ji dar šilta, irgi yra pergalė.
• Būk sau švelni. Šiandien užtenka ir to, kad tu ir kūdikis esate pavalgę ir saugūs.

Kodėl svarbu kalbėti be gėdos

Daug mamų tyli, nes bijo būti pasmerktos. Bijo, kad kas nors pagalvos, jog jos nemyli savo vaiko, kad nesusitvarko su motinyste. Ši tyla tik sunkina naštą. Motinystė nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti be klaidų. Tai kelias, kuriame visoms kartais reikia atramos.

Kalbėti apie pogimdyminę depresiją reiškia rūpintis savimi ir savo šeima. Kuo daugiau apie tai kalbama, tuo lengviau kitoms mamoms ištarti „man reikia pagalbos“. Galbūt tavo atvirumas kada nors padės ir kitai moteriai.

DUK

Kuo skiriasi baby blues ir pogimdyminė depresija?

Baby blues prasideda per pirmąsias dienas po gimdymo ir paprastai praeina savaime per maždaug dvi savaites. Pogimdyminė depresija trunka ilgiau, būna intensyvesnė, trukdo kasdieniam gyvenimui ir jai dažniausiai reikia specialisto pagalbos.

Kada gali prasidėti pogimdyminė depresija?

Ji gali prasidėti dar nėštumo metu arba bet kada per pirmuosius metus po gimdymo. Dažniausiai pasireiškia per pirmuosius kelis mėnesius, bet gali atsirasti ir vėliau.

Į ką kreiptis, jei įtariu pogimdymę depresiją?

Įtariant pogimdymę depresiją, geriausia kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, Psichikos sveikatos centrą arba specializuotas emocinės paramos organizacijas. Jei kyla minčių pakenkti sau ar kūdikiui, skambink 112.

Ar pogimdyminė depresija praeina?

Taip, su tinkama pagalba dauguma mamų pasveiksta. Svarbu nelaukti ir kreiptis kuo anksčiau. Pagalbos būdą parenka specialistas, atsižvelgdamas į tavo situaciją.

Kaip partneris gali padėti mamai po gimdymo?

Partneris gali klausytis be vertinimo, perimti dalį naktinių budėjimų ir buities darbų, apsaugoti nuo spaudimo ir paskatinti kreiptis į gydytoją. Svarbiausia, kad mama jaustųsi ne viena.

Pabaigai

Motinystės pradžia ne visada atrodo taip, kaip įsivaizdavai. Jausti liūdesį, nerimą ar tuštumą nereiškia, kad esi bloga mama. Tai reiškia, kad tau dabar reikia daugiau rūpesčio sau.

Jei jauti, kad tau sunku, ženk vieną mažą žingsnį. Pasikalbėk su savo gydytoju arba artimu žmogumi. Tu verta pagalbos, poilsio ir švelnumo. Pasirūpink savimi, nes tai bus svarbu ir tavo kūdikiui.